Vaistai nuo opinio kolito

įvadas

Iš pradžių opinis kolitas gydomas vaistais tiek neuždegiminėje, tiek ūmioje uždegimo stadijoje. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo terapijos priežasties ir ligos sunkumo. Kadangi yra skirtingų vaistų grupių, turinčių skirtingą priešuždegiminį poveikį, terapija gali būti sukurta labai individualiai. Derinant vaistus, terapija gali būti atitinkamai koreguojama, jei vienas vaistas nėra pakankamai efektyvus.

Kokios narkotikų grupės yra?

Vaistus, vartojamus opiniam kolitui, galima suskirstyti į tris plačias grupes. Yra vadinamieji aminosalicilatai, kurie dar vadinami 5-ASA preparatais, gliukokortikoidais ir didele imunosupresantų grupe.

Be to, reikia atskirti, ar vaistai vartojami ūminiam priepuoliui gydyti, ar palaikyti intervalą be uždegimo. „Salofalk®“ (Mesalazinas) yra dažniausiai vartojamas vaistas aminosalicilatų grupėje. Jis gali būti naudojamas tiek palaikant uždegimo fazę, tiek esant lengvam ar vidutinio sunkumo priepuoliui.

Gliukokortikoidai, tokie kaip vaistas budezonidas, yra naudojami kaip vietiniai žvakutės arba per veną stipresniems priepuoliams. Dėl daugybės šalutinių gliukokortikoidų, įskaitant kortizoną, gydymo gliukokortikoidais reikia tik ribotą laiką, todėl jis nėra tinkamas neuždegimininei fazei palaikyti.

Pagaliau yra imunosupresantai. Šiai grupei priklauso įvairūs vaistai, taip pat antikūnai, kurie mažina uždegiminį atsaką organizme. Du iš imunosupresantų gali būti naudojami palaikomajame terapijoje. Tai yra azatioprinas, vaistas, mažinantis DNR sintezę, ir antikūnas Remicarde®. Priešingu atveju imunosupresantai bus labiau naudojami gydant sunkų epizodą.

Skaitykite daugiau šia tema: Imunosupresantai

Salofalk®

Salofalk® dar vadinamas mesalazinu ir priklauso aminosalicilatų grupei. Jis turi priešuždegiminį poveikį žarnyne ir mažina imuninę sistemą. Salofalk® gali būti skiriamas įvairiomis formomis. Tabletės yra specialiai padengtos taip, kad jos pasiektų žarnyno dalis žemiau ir vis tiek jose veiktų. Tai svarbu, nes opinis kolitas paprastai rodo tiesiosios žarnos įsitraukimą, kuris vėliau nuolat plinta aukštyn. Todėl Salofalk® gali lengvai pasiekti paveiktas sritis žvakučių pavidalu arba kaip putų preparatas. „Salofalk®“ naudojamas tiek terapijos su paūmėjimais metu, ypač lengvo paūmėjimo metu, tiek palaikomajai terapijai neuždegiminėje fazėje.

Vartojant Salofalk®, kaip ir vartojant bet kurį kitą vaistą, gali atsirasti alerginių reakcijų. Tai gali pasireikšti išbėrimais ar net karščiavimu bei pasunkėjusiu kvėpavimu. Be to, retais atvejais dėl šio vaisto gali sumažėti baltųjų kraujo kūnelių kiekis, kuriam palankios rimtos infekcijos. Todėl patartina paimti kraujo mėginį su visu kraujo kiekiu praėjus tam tikram laiko tarpui, kai vaistas buvo paruoštas naujai. Jei burnoje ar gerklėje skauda skausmą ir jaučiama sveikatos būklės pablogėjimas, Salofalk® vartojimą reikia nutraukti.

Remicarde®

Remicarde® yra antikūnų infliksimabas, nukreiptas prieš naviko nekrozės alfa faktorių. Šis naviko nekrozės faktorius alfa vaidina svarbų vaidmenį sukeliant uždegiminį atsaką. Slopindamas šį veiksnį naudodamas Remicarde®, uždegiminė reakcija gali būti slopinama.

Remicarde® vartojamas tik esant opiniam kolitui, kai yra sunkus paūmėjimas, retais atvejais - kaip palaikomąją terapiją. Priežastis yra ta, kad antikūnas turi keletą apribojimų ir šalutinį poveikį. Prieš pradedant vartoti Remicarde ar kitus vaistus, kurie gali būti naudojami tik esant sunkiems atkryčiams, reikia aptarti chirurginę terapiją. Remicarde® negalima skirti nėščioms moterims ar pacientams, kuriems taikoma imunosupresinė terapija. Infekcijos taip pat prieštarauja antikūnų naudojimui. Tai apima ūmią infekciją, taip pat lėtines infekcijas, tokias kaip tuberkuliozė. Tai gali būti vėl suaktyvinta. Remicarde® vartoti negalima, jei sergate vėžiu ar sunkia širdies liga, susijusia su sumažėjusia siurbimo galimybe.

Šalutinis poveikis apima tokius į gripą panašius simptomus kaip galvos ir kūno skausmai, taip pat karščiavimas. Antikūnas gali neigiamai paveikti visas kraujo ląsteles, todėl reikia tikėtis išsekimo, dažnų infekcijų ir savaiminio kraujavimo.

Skaitykite daugiau šia tema: Infliksimabas

Kortizonas

Kortizonas priklauso gliukokortikoidų grupei. Jis taip pat panašus į kortizoną, kurį gamina organizmas. Kaip ir Salofalk®, jis gali būti vartojamas kaip tabletė arba kaip putplastis. Kortizonas yra svarbus vaistas atkryčio terapijai, nes turi priešuždegiminį poveikį. Jei tablečių ar vietinio gydymo poveikis yra nepakankamas, kortizoną galima leisti per veną, o tai turi geresnį poveikį. Svarbu, kad kortizoną būtų galima vartoti tik ribotą laiką, kitaip vyrauja šalutinis poveikis. Iš pradžių klasikinė terapijos schema yra trumpas, didelėmis dozėmis vartojamas kortizonas (kortizono antplūdis), po kurio lėtai mažinamas vaisto vartojimas.

Skaitykite daugiau šia tema: Kortizonas

Kokie vaistai vartojami epizodui?

Kurie vaistai yra naudojami paūmėjime, priklauso nuo kiekvieno paūmėjimo sunkumo. Nedidelis paūmėjimas be karščiavimo ir tik keletas kruvinų viduriavimų daugeliu atvejų gali būti gerai gydomi vien tik Salofalk. Salofalk® (mesalazinas) gali būti skiriamas tablečių pavidalu arba kaip žvakutė, arba putplastis, įkištas į tiesiąją žarną.

Esant vidutinio sunkumo epizodui, kurį kartais gali lydėti karščiavimas ir aiškus ligos pojūtis, gydymas gliukokortikoidais, tokiais kaip kortizonas, pratęsiamas. Paprastai žmonės pradeda nuo tablečių ar vietinių procedūrų, prieš pradėdami toliau didinti terapiją. Gliukokortikoidai per veną naudojami sunkiems atkryčiams.

Sunkiam epizodui būdingas karščiavimas ir daugiau kaip šeši viduriavimai per dieną. Be to, padažnėja širdies ritmas. Esant stipriai traukai, Salofalk® greičiausiai nebus skiriamas, nes jis negali sukelti pakankamo poveikio. Jei vien kortizono simptomai nepagerėja, galima apsvarstyti įvairius imunosupresantus. Tai apima Remicarde® antikūną ir kalcineurino inhibitorių grupę. Kalcineurino inhibitoriai slopina kalcineuriną, kuris vaidina svarbų vaidmenį suaktyvinant uždegimines ląsteles.

Bendrą informaciją galima rasti tinklalapyje: Recidyvas opinio kolito metu

Ką daryti, jei vaistai nepadeda?

Jei vaistų terapija baigta ir nebėra pelninga, reikia apsvarstyti chirurginio gydymo galimybę. Taikant vadinamąją proktokolektomiją, opinį kolitą galima net išgydyti. Šios operacijos metu pašalinama visa gaubtinė žarna ir tiesioji žarna. Iš plonosios žarnos dalies suformuota kišenė kaip naujas išmatų rezervuaras, kuris vėliau prijungiamas prie išangės, kad būtų išlaikytas išmatų kontinentas. Kad naujasis ryšys galėtų išgydyti ramybėje, per tam tikrą laiką sukuriama dirbtinė išangė, kurią po gijimo etapo galima lengvai perkelti atgal. Operacija naudojama ne tik tada, kai vaistai nebeveikia, bet ir tada, kai atsiranda komplikacijų. Tai, pavyzdžiui, yra ašarojimas žarnyne arba gyvybei pavojingas storosios žarnos išsiplėtimas.

Be operacijos, yra galimybė atlikti dializę, siekiant pašalinti imuninių ląstelių perteklių, nes jos ir toliau palaiko uždegimą. Ši procedūra Vokietijoje naudojama tik retais atskirais atvejais.

Daugiau informacijos šia tema galima rasti tinklalapyje: Opinio kolito gydymas

Ar yra nereceptinių vaistų?

Visi įprasto gydymo režimo vaistai yra receptiniai. Kadangi daugelis vaistų, ypač kortizonas ir imunosupresantai, gali sukelti sunkų šalutinį poveikį, juos turėtų skirti tik gydytojai. Tai leidžia gydančiam gydytojui reguliariai stebėti paciento simptomus, nes opinis kolitas yra rimta paūmėjimo grėsmė.

Alternatyvių medicinos preparatų, tokių kaip smilkalų ekstraktai, taip pat galima įsigyti internetu be recepto. Tačiau tokie terapiniai metodai turėtų būti naudojami tik tyrimų metu, nes jie dar nėra pakankamai ištirti.

Šioje vietoje taip pat galite perskaityti pagrindinį perspektyvių vaistinių augalų švelnių dūmų puslapį: Kaip naudojamas švelnus dūmas?

Į ką reikia atsižvelgti nutraukus vaisto vartojimą?

Salofalk® teoriškai galima nutraukti be jokių papildomų priemonių. Nepaisant to, atjunkymą reikia atidžiai apsvarstyti, nes Salofalk® padeda sumažinti virškinimo trakto uždegimą. Nutraukus vaisto vartojimą padidėja uždegiminio paūmėjimo rizika.

Vartojant kortizoną, labai svarbu, kad vaisto vartojimas nebūtų nutrauktas staiga. Vartojant kortizoną, sudėtinga kontrolės schema slopina paties organizmo kortizono gamybą antinkstyje. Jei per greitai nustosite vartoti kortizoną, antinksčiai negali pradėti gaminti pakankamai greitai ir gali būti kortizono trūkumas. Imunosupresantų vartojimą taip pat gali nutraukti tik gydytojas, nes staiga panaikinamas imuninės sistemos slopinimas ir tai sukelia uždegiminę reakciją.